English translation for select questions-answers.
During March 19–24, a delegation led by Vilnius City Mayor Valdas Benkunskas visited Chicago and Madison. The purpose of the visit was to strengthen the partnership between Vilnius and U.S. cities, by renewing and developing cooperation in the political, economic, community, and sports areas. Both of these U.S. cities are "sister cities" with Vilnius (i.e., they belong to the Sister Cities International network): Madison — since 1989, Chicago — since 1993. Following the visit, Vilnius Mayor Valdas Benkunskas answered questions from "Draugas."
Briefly describe — what was the most important message you tried to convey during the visit?
We sought to present a modern, rapidly growing Vilnius — it truly is no longer the city that someone might remember from 1990, after the Soviet occupation. We have advanced far as a European metropolis, and we owe that in part to the U.S. — thanks to its support, we have come to where we are. I want to invite continued development of ties and strengthening of the partnership between Lithuania and the U.S., between Vilnius and Chicago, and Madison.
Since both cities, Chicago and Madison, are "sister cities" with Vilnius, describe what that cooperation looks like on the other side of the Atlantic, in Lithuania? What have been the joint projects of recent years, what initiatives in culture, education, sports, or other areas? Are they visible and known to Vilnius residents?
Although at the administrative and political level our cooperation with Chicago and Madison has been minimal in recent years, we are now working to revive it. The Vilnius mayor is visiting Madison for the first time in more than 30 years, and that symbolizes a new beginning — a desire for the cities to be closer to one another. There have also been no meetings with Chicago mayors in recent years.
At the community level, I see great potential for initiatives: projects in culture, education, sports, and other fields could help our cities come together even more. For Vilnius, it is important that community representatives take the initiative to continue developing these ties. I would very much like Vilnius residents to feel this connection not only formally, but also in everyday life — through student exchanges, art projects, sports competitions, or other joint events.
I believe this would be not just a symbolic bond, but a real opportunity for our people to get to know one another, share experiences, and create together.
Vilnius is a very European city, Chicago a very American one. Speaking of city administration and infrastructure development, are there practices that could usefully be adopted or applied? Both American ones for Vilnius, and Lithuanian ones for Chicago (or Madison)?
The relationship of a city the size of Vilnius with its American partner cities is a specific one — Chicago is considerably larger than Vilnius, while Madison is somewhat smaller. So the scale of the cities' problems differs. However, regardless of that, the problems themselves are quite familiar to one another — mostly transportation issues, which are the everyday reality of local government, whether in Lithuania or somewhere in the American Midwest.
So, traffic jams, public transport, bike lanes, and the like — even though we were meeting with our colleagues for the first time, the problems were clear from half a word. Where I immediately noticed a difference was in the more complex institutional relationships in America, given the city, state, and federal levels. For example, when I heard that transportation and streets in Chicago are coordinated by 9 different agencies, that was truly surprising. Yes, in Vilnius too we have roads of national significance, but there aren't many of them — most matters are handled within the municipal system. But speaking generally, the problems are similar, and so are the solutions; we exchanged views and experiences on implementation. I'd say my main personal takeaway was that we are truly not behind American local governance. Over those 30 years, Vilnius has made enormous progress — with U.S. support, of course. So we spoke and discussed with their city leaders and administration representatives as equals among equals; they too found our solutions interesting, and the problems on their side have quite a few similarities as well.
Visas tekstas lietuvių kalba
Madisono merei Satya Rhodes-Conway Valdas Benkunskas perdavė kvietimą aplankyti Vilnių, taip pat – Valdo Adamkaus kvietimą dalyvauti Prezidento 100-mečio minėjimo renginiuose. LR konsulato Čikagoje nuotraukos
Kovo 19–24 dienomis Čikagoje ir Madisone lankėsi Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko vadovaujama delegacija. Vizito tikslas – stiprinti Vilniaus ir JAV miestų partnerystę, atnaujinant ir vystant bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje, bendruomeninėje ir sporto srityse. Abu šie JAV miestai yra „susigiminiavę" su Vilniumi (t.y., priklauso partnerystės Sister Cities International tinklui): Madisonas – nuo 1989 m., Čikaga – nuo 1993-iųjų. Po vizito Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsakė į „Draugo" klausimus.
Nusakykite trumpai – kokią svarbiausią žinutę stengėtės perteikti vizito metu?
Siekėme pristatyti modernų, sparčiai augantį Vilnių – jis tikrai nebėra tas miestas, kurį kažkas prisimena iš 1990 m., po sovietinės okupacijos. Esame toli pažengę Europos didmiestis ir iš dalies turime tai padėkoti JAV, jos paramos dėka esame nuėję ten, kur esame. Noriu pakviesti toliau plėtoti bendrus ryšius ir stiprinti partnerystę tarp Lietuvos ir JAV, tarp Vilniaus ir Čikagos, Madisono.
Kadangi abu miestai, Čikaga ir Madisonas, yra su Vilniumi „susigiminiavę" miestai, papasakokite, kaip tas bendradarbiavimas atrodo anoje Atlanto pusėje, Lietuvoje? Ko the pastarųjų metų bendri projektai, kokios iniciatyvos kultūros, švietimo, sporto ar kitose srityse? Ar jos matomos, žinomos vilniečiams?
Nors administraciniu ir politiniu lygiu mūsų bendradarbiavimas su Čikaga ir Madisonu pastaraisiais metais buvo minimalus, šiuo metu stengiamės jį atgaivinti. Vilniaus vadovas pirmąkart po daugiau nei 30 metų aplanko Madisoną, ir tai simbolizuoja naują pradžią – norą miestams būti arčiau vienas kito. Su Čikagos merais susitikimų irgi pastaraisiais metais nebuvo.
Bendruomenės lygmeniu iniciatyvoms matu deldi potencialą: kultūros, švietimo, sporto ir kitų sričių projektai galėtų padėti mūsų miestams dar labiau susiburti. Vilniui, kad bendruomenių atstovai turės iniciatyvos ryšius toliau plėtoti. Labai norėčiau, kad vilniečiai jaustų šią bendrystę ne tik formaliai, bet ir kasdieniame gyvenime – per studentų mainus, meno projektus, sporto varžybas ar kitus bendrus renginius.
Manau, kad tai būtų ne tik simbolinis ryšys, bet ir tikra galimybė mūsų žmonėms pažinti vienas kitą, dalintis patirtimi ir kurti kartu.
Vilnius – labai europietiškas miestas, Čikaga – labai amerikietiškas. Kalbant apie miesto administravimą, jo infrastruktūros vystymą, ar yra praktikų, kuriomis būtų naudinga pasinaudoti ar pritaikyti? Tiek Vilniui amerikietiškoms, tiek Čikagai (ar Madisonui) – lietuviškoms?
Vilniaus dydžio miesto santykis su miestais partneriais Amerikoje specifinis – Čikaga už Vilnių gerokai didesnė, o Madisonas – kiek mažesnis. Taigi, skiriasi miestų problemų mastai. Tačiau, kaip bebūtų, pačios problemos yra pakankamai pažįstamos vieni kitiems – daugiausia tai transporto klausimai, jie yra savivaldos kasdienbė, ar tu Lietuvoje, ar kažkur Amerikos Vidurio vakaruose.
Taigi, kamščiai, viešasis transportas, dviračių takai ir panašiai – nors su kolegomis bendravome pirmą kartą, tačiau problemos buvo aišku iš pusės žodžio. Kur iškart pastebėjau skirtumą, tai kompleksiškesni institucijų santykiai Amerikoje, esant miesto, valstijos ir federaliniams lygiams. Pavyzdžiui, kai išgirdau, kad transportą ir gatves Čikagoje koordinuoja 9 skirtingos įstaigos, tai tikrai nustebino. Taip, ir Vilniuje turime valstybinės reikšmės kelių, bet jų nėra daug, daugiausia klausimai yra tiek sprendžiami savivaldybės sistemoje. O kalbant apskritai, tai problemos panašios, sprendimai irgi, apsikeitėme nuomonėmis, patirtimis dėl įgyvendinimo. Sakydiau, pagrindinė mano išvada pačiam sau – tikrai nesame atsilikę nuo amerikietiečių savivaldos. Per tuos 30 metų Vilnius esame padarę milžinišką pažangą, žinoma, su JAV pagalba. Taigi, su jų miestų vadovais, administracijų atstovais kalbėjomės, diskutavome kaip lygūs su lygiais, jiems irgi buvo įdomūs mūsų sprendimai, o ir problemos pusėje turi nemažai panašumų.
Kaip vilnietė, kuri jau 36 metus gyvena Čikagoje, bet nuolat sugrįžta į gimtąjį miestą, džiaugiuosi jo grožiu ir klestėjimu. Vis atrandu naujus rajonus, naujas meniška erdves, pernai sužavėjo naujas miesto apželdinimo stilius. Papasakokite apie miesto plėtros tendencijas, į kurias pusei ir kaip jis auga?
Vilnius šiandien auga kryptingai kaip žalias, patogus ir kūrybiškas miestas. Didelis dėmesys skiriamas viešosioms erdvėms – vien 2025 m. sutvarkytos ar įrengtos net 22 erdvės skirtinguose rajonuose, o per ketverius metus jų bus atnaujinta 64, todėl miestas tampa vis patrauklesnis gyventi, ilsėtis ir burtis bendruomenėms.
Kartu stiprinama infrastruktūra ir susisiekimas – iki 2031 m. planuojami penki nauji tiltai per Nerį (daugiausia pėstiesiems ir dviratininkams), gerinamos gatvės, siekiama, kad mieste judėti būtų paprasciau ir patogiau. Vilnius taip pat auga kaip kultūrbinė erdvė: skverai, gatvės ir fasadai vis dažniau tampa meno galerijomis, žedinimas ir tvarus sprendimai kuria modernesnį, žalesnį miesto veidą.
Pagrindinis vizito akcentas – susitikimas su Čikagos meru Brandon Johnson. Simboliškai merai apsikeitė Chicago Bulls ir BC RYTAS, Vilnius marškinėliais.
Suprantau, kad turite ir „galvos skausinų" – kokie jie? Ko gero, ne paskutinėje vietoje yra jau minėtos transporto problemos?
Taip, kaip ir kiekvienas sparčiai augantis miestas, Vilnius susiduria su iššūkiais – vienas didžiausių šiandien yra transportas ir spūstys. Miestas plečiasi, gyventojų ir automobilių daugėja, todėl kai kuriose vietose gatvės piko metu tampa stipriai apkrautos.
Tačiau šias problemas sprendžiame nuosekliai: investuojame į gatvių ir susisiekimo infrastruktūrą, plėtojame viešąjį transportą, dviračių ir pėsčiųjų tinklą, taip pat kuriame naujas jungtis – tarp jų ir planuojamus tiltus per Nerį. Tikslas aiškas – kad judėti mieste būtų patogu, greičiau ir žmonės turėtų vis daugiau realių alternatyvų rinktis kelionėms ne tik automobiliu.
Pagaliau vėl pajudėjo Nacionalinio stadiono statyba – ar jau galima tikėtis, kad projektas bus užbaigtas? Kokie kiti dideli projektai yra jūsų pastarųjų kadencijos metų darbu tvarkaraštyje?
Taip. Nacionalinio stadiono projektas pagaliau įgavo realų pagreitį – darbus planuojame užbaigti iki 2027 m. pabaigos, tad šiandien jau galime pagrįstai tikėtis, kad šis ilgai lauktas projektas bus įgyvendintas.
Tarp kitų svarbiausių artimiausiems metų projektų – Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai" (ant Tauro kalno, buvusių Profsąjungų rūmų vietoje – red. past.), kurios statybas planuojame užbaigti iki 2029 m. pabaigos. Be to, šiuo metu projektuojame naują Vilniaus stoties mazgą ir rengiamės kone radikaliam stoties veido atnaujinimui. Taip pat įgyvendiname naują kongresų centro prie Seimo projektą – greitai turėsime architektūrinės idėjos pasiūlymus, kadangi šiuo metu vyksta konkursas. Mūsų tikslas – Vilniuje turėti aukščiausio lygio tarptautinį konferencijų centrą. Šie projektai yra strategiškai svarbūs, nes stiprina Vilniaus, kaip modernaus, kultūriškai gyvingo ir tarptautiniu mastu konkurencingo miesto poziciją.
Madisono merei Satya Rhodes-Conway Valdas Benkunskas perdavė kvietimą aplankyti Vilnių, taip pat – Valdo Adamkaus kvietimą dalyvauti Prezidento 100-mečio minėjimo renginiuose. LR konsulato Čikagoje nuotraukos
Kovo 19–24 dienomis Čikagoje ir Madisone lankėsi Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko vadovaujama delegacija. Vizito tikslas – stiprinti Vilniaus ir JAV miestų partnerystę, atnaujinant ir vystant bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje, bendruomeninėje ir sporto srityse. Abu šie JAV miestai yra „susigiminiavę" su Vilniumi (t.y., priklauso partnerystės Sister Cities International tinklui): Madisonas – nuo 1989 m., Čikaga – nuo 1993-iųjų. Po vizito Vilniaus meras Valdas Benkunskas atsakė į „Draugo" klausimus.
Nusakykite trumpai – kokią svarbiausią žinutę stengėtės perteikti vizito metu?
Siekėme pristatyti modernų, sparčiai augantį Vilnių – jis tikrai nebėra tas miestas, kurį kažkas prisimena iš 1990 m., po sovietinės okupacijos. Esame toli pažengę Europos didmiestis ir iš dalies turime tai padėkoti JAV, jos paramos dėka esame nuėję ten, kur esame. Noriu pakviesti toliau plėtoti bendrus ryšius ir stiprinti partnerystę tarp Lietuvos ir JAV, tarp Vilniaus ir Čikagos, Madisono.
Kadangi abu miestai, Čikaga ir Madisonas, yra su Vilniumi „susigiminiavę" miestai, papasakokite, kaip tas bendradarbiavimas atrodo anoje Atlanto pusėje, Lietuvoje? Ko the pastarųjų metų bendri projektai, kokios iniciatyvos kultūros, švietimo, sporto ar kitose srityse? Ar jos matomos, žinomos vilniečiams?
Nors administraciniu ir politiniu lygiu mūsų bendradarbiavimas su Čikaga ir Madisonu pastaraisiais metais buvo minimalus, šiuo metu stengiamės jį atgaivinti. Vilniaus vadovas pirmąkart po daugiau nei 30 metų aplanko Madisoną, ir tai simbolizuoja naują pradžią – norą miestams būti arčiau vienas kito. Su Čikagos merais susitikimų irgi pastaraisiais metais nebuvo.
Bendruomenės lygmeniu iniciatyvoms matu deldi potencialą: kultūros, švietimo, sporto ir kitų sričių projektai galėtų padėti mūsų miestams dar labiau susiburti. Vilniui, kad bendruomenių atstovai turės iniciatyvos ryšius toliau plėtoti. Labai norėčiau, kad vilniečiai jaustų šią bendrystę ne tik formaliai, bet ir kasdieniame gyvenime – per studentų mainus, meno projektus, sporto varžybas ar kitus bendrus renginius.
Manau, kad tai būtų ne tik simbolinis ryšys, bet ir tikra galimybė mūsų žmonėms pažinti vienas kitą, dalintis patirtimi ir kurti kartu.
Vilnius – labai europietiškas miestas, Čikaga – labai amerikietiškas. Kalbant apie miesto administravimą, jo infrastruktūros vystymą, ar yra praktikų, kuriomis būtų naudinga pasinaudoti ar pritaikyti? Tiek Vilniui amerikietiškoms, tiek Čikagai (ar Madisonui) – lietuviškoms?
Vilniaus dydžio miesto santykis su miestais partneriais Amerikoje specifinis – Čikaga už Vilnių gerokai didesnė, o Madisonas – kiek mažesnis. Taigi, skiriasi miestų problemų mastai. Tačiau, kaip bebūtų, pačios problemos yra pakankamai pažįstamos vieni kitiems – daugiausia tai transporto klausimai, jie yra savivaldos kasdienbė, ar tu Lietuvoje, ar kažkur Amerikos Vidurio vakaruose.
Taigi, kamščiai, viešasis transportas, dviračių takai ir panašiai – nors su kolegomis bendravome pirmą kartą, tačiau problemos buvo aišku iš pusės žodžio. Kur iškart pastebėjau skirtumą, tai kompleksiškesni institucijų santykiai Amerikoje, esant miesto, valstijos ir federaliniams lygiams. Pavyzdžiui, kai išgirdau, kad transportą ir gatves Čikagoje koordinuoja 9 skirtingos įstaigos, tai tikrai nustebino. Taip, ir Vilniuje turime valstybinės reikšmės kelių, bet jų nėra daug, daugiausia klausimai yra tiek sprendžiami savivaldybės sistemoje. O kalbant apskritai, tai problemos panašios, sprendimai irgi, apsikeitėme nuomonėmis, patirtimis dėl įgyvendinimo. Sakydiau, pagrindinė mano išvada pačiam sau – tikrai nesame atsilikę nuo amerikietiečių savivaldos. Per tuos 30 metų Vilnius esame padarę milžinišką pažangą, žinoma, su JAV pagalba. Taigi, su jų miestų vadovais, administracijų atstovais kalbėjomės, diskutavome kaip lygūs su lygiais, jiems irgi buvo įdomūs mūsų sprendimai, o ir problemos pusėje turi nemažai panašumų.
Kaip vilnietė, kuri jau 36 metus gyvena Čikagoje, bet nuolat sugrįžta į gimtąjį miestą, džiaugiuosi jo grožiu ir klestėjimu. Vis atrandu naujus rajonus, naujas meniška erdves, pernai sužavėjo naujas miesto apželdinimo stilius. Papasakokite apie miesto plėtros tendencijas, į kurias pusei ir kaip jis auga?
Vilnius šiandien auga kryptingai kaip žalias, patogus ir kūrybiškas miestas. Didelis dėmesys skiriamas viešosioms erdvėms – vien 2025 m. sutvarkytos ar įrengtos net 22 erdvės skirtinguose rajonuose, o per ketverius metus jų bus atnaujinta 64, todėl miestas tampa vis patrauklesnis gyventi, ilsėtis ir burtis bendruomenėms.
Kartu stiprinama infrastruktūra ir susisiekimas – iki 2031 m. planuojami penki nauji tiltai per Nerį (daugiausia pėstiesiems ir dviratininkams), gerinamos gatvės, siekiama, kad mieste judėti būtų paprasciau ir patogiau. Vilnius taip pat auga kaip kultūrbinė erdvė: skverai, gatvės ir fasadai vis dažniau tampa meno galerijomis, žedinimas ir tvarus sprendimai kuria modernesnį, žalesnį miesto veidą.
Pagrindinis vizito akcentas – susitikimas su Čikagos meru Brandon Johnson. Simboliškai merai apsikeitė Chicago Bulls ir BC RYTAS, Vilnius marškinėliais.
Suprantau, kad turite ir „galvos skausinų" – kokie jie? Ko gero, ne paskutinėje vietoje yra jau minėtos transporto problemos?
Taip, kaip ir kiekvienas sparčiai augantis miestas, Vilnius susiduria su iššūkiais – vienas didžiausių šiandien yra transportas ir spūstys. Miestas plečiasi, gyventojų ir automobilių daugėja, todėl kai kuriose vietose gatvės piko metu tampa stipriai apkrautos.
Tačiau šias problemas sprendžiame nuosekliai: investuojame į gatvių ir susisiekimo infrastruktūrą, plėtojame viešąjį transportą, dviračių ir pėsčiųjų tinklą, taip pat kuriame naujas jungtis – tarp jų ir planuojamus tiltus per Nerį. Tikslas aiškas – kad judėti mieste būtų patogu, greičiau ir žmonės turėtų vis daugiau realių alternatyvų rinktis kelionėms ne tik automobiliu.
Pagaliau vėl pajudėjo Nacionalinio stadiono statyba – ar jau galima tikėtis, kad projektas bus užbaigtas? Kokie kiti dideli projektai yra jūsų pastarųjų kadencijos metų darbu tvarkaraštyje?
Taip. Nacionalinio stadiono projektas pagaliau įgavo realų pagreitį – darbus planuojame užbaigti iki 2027 m. pabaigos, tad šiandien jau galime pagrįstai tikėtis, kad šis ilgai lauktas projektas bus įgyvendintas.
Tarp kitų svarbiausių artimiausiems metų projektų – Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai" (ant Tauro kalno, buvusių Profsąjungų rūmų vietoje – red. past.), kurios statybas planuojame užbaigti iki 2029 m. pabaigos. Be to, šiuo metu projektuojame naują Vilniaus stoties mazgą ir rengiamės kone radikaliam stoties veido atnaujinimui. Taip pat įgyvendiname naują kongresų centro prie Seimo projektą – greitai turėsime architektūrinės idėjos pasiūlymus, kadangi šiuo metu vyksta konkursas. Mūsų tikslas – Vilniuje turėti aukščiausio lygio tarptautinį konferencijų centrą. Šie projektai yra strategiškai svarbūs, nes stiprina Vilniaus, kaip modernaus, kultūriškai gyvingo ir tarptautiniu mastu konkurencingo miesto poziciją.